Maistą gaminti mėgstantys migrantai sklandžiai integruojasi į Belgijos visuomenę, nes jiems padeda pripažintas ir garsus virtuvės šefas. 4 mėnesius jis moko atvykėlius virtuvės meistriškumo, interpretuoja tradicinę migrantų virtuvę kartu kurdamas naujus patiekalus, dalį apmokytųjų paskui įdarbina pats arba išleidžia į darbo rinką, kur jie tampa geidžiamais darbuotojais kituose restoranuose ir maisto įstaigose.

Lietuvių kalbos kursai, Visagino savivaldybės jau 30 metų siūlomi gyventojams, yra nepakankamai efektyvi priemonė, kad padėtų rusakalbiams visaginiečiams geriau integruotis į Lietuvos visuomenę. Ekspertai teigia, jog reikia lietuvių kalbos mokymą privalu intensyvinti, ypač mokyklose.

Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos, kurioje vaikų lavinimas vyksta rusų kalba, lietuvių kalbos egzaminų rezultatai yra kur kas geresni, nei kitose rusų k. ugdančiose mokyklose. Taip yra todėl, kad jau 13 metų gimnazija taiko unikalią individualizuotą lietuvių kalbos mokymo strategiją, kuri duoda gerų rezultatų.

Norvegija gali pasigirti pakankamai sklandžia migrantų integracija, o iš jos patirties galėtų pasimokyti ir didesnį migrantų skaičių priėmusi Lietuva. Norvegijos sėkmės formulėje - kalbos įgūdžių lavinimas, parama ieškant darbo ar pradėjus dirbti ir didesnis integracijos politikos nuoseklumas tiek nacionaliniu, tiek vietiniu valdžios lygmeniu. Ekspertai teigia, kad visa tai gali veikti ir Lietuvoje.

Neteisėtai sieną kertančių migrantų srautą, atkeliavusį iš Rusijos pusės, 2015 m. patyrusi Suomija rado būdą suvaldyti situaciją - srautas išseko, o migrantų apgyvendinimo bei integracijos politika pradėta įgyvendinti bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir vietos bendruomenėmis. Taip pat aukščiausiu lygiu komunikuota su Rusija. Neteisėtos migracijos srautas Suomijoje buvo panašus kaip 2021 m. Lietuvoje - kokią patirtį galėtume perimti?